▼Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.       VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Veklury 100 mg milteliai infuzinio tirpalo koncentratui

2.       KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekviename flakone yra 100 mg remdesiviro. Po paruošimo kiekviename flakone yra 5 mg/ml remdesiviro tirpalo.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

Kiekviename flakone yra 3 g betadekso sulfobutilo eterio natrio druskos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.       FARMACINĖ FORMA

Milteliai infuzinio tirpalo koncentratui (milteliai koncentratui).
Balti, balkšvi arba geltoni milteliai.

4.       KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1     Terapinės indikacijos

Veklury skirtas 2019 m. koronavirusinės ligos (COVID-19 ligos) gydymui:

• suaugusiesiems ir paaugliams (nuo 12 iki 18 metų ir sveriantiems ne mažiau kaip 40 kg), kuriems dėl pneumonijos būtina deguonies terapija (mažo arba didelio srauto deguonis arba kitokia neinvazinė plaučių ventiliacija gydymo pradžioje);
• suaugusiesiems, kuriems nebūtina deguonies terapija ir yra padidėjusi rizika, kad liga progresuos iki sunkios COVID-19 ligos formos

(žr. 5.1 skyrių).

4.2     Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojant remdesivirą, pacientus reikia stebėti (žr. 4.4 skyrių).

Remdesivirą ambulatoriškai vartojančius pacientus reikia stebėti laikantis vietinės medicinos praktikos. Jį reikia vartoti tokiomis sąlygomis, kuriomis įmanoma gydyti sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas, įskaitant anafilaksiją.

Dozavimas

Rekomenduojama remdesiviro dozė suaugusiesiems ir paaugliams (nuo 12 iki 18 metų ir sveriantiems ne mažiau kaip 40 kg) yra:

• 1-ą parą – vienkartinė įsotinamoji 200 mg remdesiviro dozė, skiriama intraveninės infuzijos būdu;
• 2-ą parą ir vėliau – 100 mg kartą per parą, skiriama intraveninės infuzijos būdu.

Gydymo trukmė

Suaugę pacientai ir paaugliai, kuriems dėl pneumonijos būtina deguonies terapija (mažo arba didelio srauto deguonis arba kitokia neinvazinė plaučių ventiliacija gydymo pradžioje)

• Bendra gydymo trukmė turi būti mažiausiai 5 paros ir ne daugiau kaip 10 parų.

Suaugę pacientai, kuriems nebūtina deguonies terapija ir yra padidėjusi rizika, kad liga progresuos iki sunkios COVID-19 ligos formos

• Diagnozavus COVID-19 ligą, gydymą reikia pradėti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 7 paras nuo simptomų pradžios.
• Bendra gydymo trukmė turi būti 3 paros.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai
Vyresniems nei 65 metų pacientams remdesiviro dozės koreguoti nereikia (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Sutrikusi inkstų funkcija
Remdesiviro farmakokinetika nevertinta pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Pacientai, kurių apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis aGFG ≥ 30 ml/min., vartojo remdesivirą COVID-19 gydymui, nekoreguojant dozės. Remdesiviro negalima skirti pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Sutrikusi kepenų funkcija
Remdesiviro farmakokinetika nevertinta pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Nežinoma, ar dozės keitimas yra tinkamas pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vaikų populiacija
Remdesiviro saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų ir sveriantiems < 40 kg, dar neištirti. Duomenų nėra.

Pacientų, kurių imunitetas sutrikęs, populiacija
Pacientams, kurių imunitetas sutrikęs, remdesiviro saugumas ir veiksmingumas dar neištirti. Esamų duomenų nepakanka (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Leisti į veną.

Remdesiviras skirtas vartoti intraveninės infuzijos būdu paruošus ir papildomai atskiedus.

Jo negalima leisti į raumenis.

Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

1 lentelė.     Rekomenduojamas paruošto ir praskiesto koncentrato iš remdesiviro miltelių infuzinio tirpalo koncentratui infuzijos greitis

4.3     Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4     Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant su infuzija susijusias ir anafilaksines reakcijas

Remdesiviro infuzijos metu ir po infuzijos nustatyta padidėjusio jautrumo reakcijų, įskaitant su infuzija susijusias ir anafilaksines reakcijas. Požymiai ir simptomai gali būti hipotenzija, hipertenzija, tachikardija, bradikardija, hipoksija, karščiavimas, dusulys, švokštimas, angioneurozinė edema, išbėrimas, pykinimas, vėmimas, padidėjęs prakaitavimas ir drebulys. Siekiant išvengti šių požymių ir simptomų, galima apsvarstyti galimybę sulėtinti infuzijos greitį – maksimali infuzijos trukmė gali siekti 120 minučių. Jei reikalinga klinikiniu požiūriu, remdesiviro infuzijos metu ir po infuzijos reikia stebėti pacientus, ar jiems nepasireiškia padidėjusio jautrumo reakcijų. Remdesivirą ambulatoriškai vartojančius pacientus, suleidus šio vaistinio preparato, reikia stebėti laikantis vietinės medicinos praktikos. Jei pasireiškia kliniškai reikšmingos padidėjusio jautrumo reakcijos požymiai ir simptomai, tuojau pat nutraukite remdesiviro infuziją ir pradėkite tinkamą gydymą.

Padidėjęs transaminazių aktyvumas

Atliekant remdesiviro klinikinius tyrimus, stebėti padidėjusio transaminazių aktyvumo atvejai tiriamųjų, įskaitant sveikus savanorius ir COVID-19 sergančius pacientus, kraujyje. Prieš skiriant remdesivirą reikia visiems pacientams ištirti kepenų funkciją ir toliau stebėti ją skyrimo metu, atsižvelgiant į klinikinį poreikį. Klinikinių remdesiviro tyrimų su pacientais, kurių kepenų funkcija sutrikusi, neatlikta. Remdesiviras pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, turi būti skiriamas tik tada, kai galima nauda yra didesnė už galimą riziką.

• Remdesiviro negalima pradėti skirti pacientams, kuriems gydymo pradžioje alaninaminotransferazės (ALT) aktyvumas ≥ 5 kartus viršija viršutinę normos ribą.
• Remdesiviro vartojimą reikia nutraukti pacientams, kuriems:
  • Gydymo remdesiviru metu ALT aktyvumas ≥ 5 kartus viršija viršutinę normos ribą. Jį galima pradėti skirti iš naujo, kai ALT aktyvumas viršutinę normos ribą viršija < 5 kartus.

ARBA

• • Padidėjus ALT aktyvumui atsiranda ir kepenų uždegimo požymių ar simptomų arba didėja konjuguoto bilirubino kiekis, šarminės fosfatazės aktyvumas arba tarptautinis normalizuotas santykis (TNS) (žr. 4.8 ir 5.2 skyrius).

Sutrikusi inkstų funkcija

Tyrimų su gyvūnais (žiurkėmis ir beždžionėmis) metu nustatytas sunkus toksinis poveikis inkstams (žr. 5.3 skyrių). Šio toksinio poveikio inkstams mechanizmas nėra visiškai aiškus. Reikšmės žmonėms negalima atmesti.

Prieš pradedant gydymą remdesiviru ir per visą remdesiviro vartojimo laiką visiems pacientams reikia vertinti aGFG, atsižvelgiant į klinikinį poreikį. Remdesiviro negalima skirti pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min.

Antivirusinio aktyvumo sumažėjimo rizika, vartojant kartu su chlorokvinu arba hidroksichlorokvinu

Nerekomenduojama vartoti remdesiviro kartu su chlorokvino fosfatu arba hidroksichlorokvino sulfatu, nes in vitro duomenys rodo, kad chlorokvinas daro antagonistinį poveikį remdesiviro viduląstelinei metabolinei aktyvacijai ir antivirusiniam aktyvumui (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Pacientai, kurių imunitetas sutrikęs

Nežinoma, ar pacientams, kurių imunitetas sutrikęs ir kurie ilgiau platina virusą, pakanka 3 paras trunkančio gydymo, kad šis virusas būtų pašalintas. Galima rizika, kad išsivystys atsparumas. Esamų duomenų nepakanka.

Pradinė serologinė būklė

Šiuo metu nėra informacijos apie remdesiviro veiksmingumą ir saugumą, kurie būtų susieti su pradine serologine būkle.

Pagalbinės medžiagos

Veklury sudėtyje yra betadekso sulfobutilo eterio natrio druskos, kuri šalinama per inkstus ir kaupiasi pacientų, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, organizme, o tai gali neigiamai paveikti inkstų funkciją. Todėl Veklury negalima skirti pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

4.5     Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Remdesiviro klinikinių sąveikos tyrimų neatlikta. Bendras sąveikos potencialas šiuo metu nežinomas; remdesiviro skyrimo dienomis pacientus būtina atidžiai stebėti. Dėl in vitro nustatyto antagonizmo, nerekomenduojama vartoti remdesiviro kartu su chlorokvino fosfatu arba hidroksichlorokvino sulfatu.

Kitų vaistinių preparatų poveikis remdesivirui

In vitro remdesiviras yra plazmoje ir audiniuose esančių esterazių, vaistus metabolizuojančių fermentų CYP2C8, CYP2D6 ir CYP3A4 substratas ir organinių anijonų pernašos polipeptidų 1B1 (OATP1B1) ir P glikoproteino (P-gp) nešiklių substratas.

Galima remdesiviro sąveika su hidrolizės mechanizmo inhibitoriais / induktoriais (esterazėmis) arba CYP2C8, 2D6 ar 3A4 inhibitoriais / induktoriais netirta. Kliniškai reikšmingos sąveikos rizika nežinoma. Vartojant kartu su stipriais inhibitoriais remdesiviro ekspozicija gali padidėti. Stiprūs induktoriai (pvz., rifampicinas) gali sumažinti remdesiviro koncentraciją kraujo plazmoje, todėl jų kartu vartoti nerekomenduojama.

Apie deksametazoną pranešama, kad jis yra vidutinio stiprumo CYP3A ir P-gp induktorius. Indukcija priklauso nuo dozės ir pasireiškia po kelių dozių. Kliniškai reikšmingas deksametazono poveikis remdesivirui mažai tikėtinas, nes remdesiviro kepenų ekstrakcijos santykis yra nuo vidutinio iki didelio ir remdesiviras gydant COVID-19 vartojamas trumpą laiką.

Remdesiviro poveikis kitiems vaistiniams preparatams

In vitro remdesiviras yra CYP3A4, OATP1B1 ir OATP1B3 inhibitorius. Šių vaistinių preparatų sąveikos in vitro klinikinė reikšmė nenustatyta. Remdesiviras gali laikinai padidinti vaistinių preparatų, kurie yra CYP3A arba OATP 1B1/1B3 substratai, koncentraciją kraujo plazmoje. Nors duomenų nėra, galima siūlyti, jog vaistinius preparatus, kurie yra CYP3A4 substratai arba OATP 1B1/1B3 substratai, galima vartoti tik praėjus mažiausiai 2 valandoms po remdesiviro pavartojimo. Remdesiviras in vitro veikia kaip CYP1A2 induktorius ir galbūt kaip CYP3A induktorius. Jei remdesiviras vartojamas kartu su CYP1A2 arba CYP3A4 substratais, pasižyminčiais siauru terapiniu indeksu, šie gali prarasti veiksmingumą.

Deksametazonas yra CYP3A4 substratas ir, nors remdesiviras slopina CYP3A4, dėl greito remdesiviro klirenso po intraveninės infuzijos mažai tikėtina, kad remdesiviras galėtų turėti reikšmingos įtakos deksametazono ekspozicijai.

4.6     Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie remdesiviro vartojimą nėštumo metu nėra arba jų yra nedaug (duomenų yra mažiau kaip apie 300 nėštumų baigčių). Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio reprodukcijai neparodė, kai svarbaus remdesiviro metabolito ekspozicija buvo maždaug lygi terapinei ekspozicijai žmogui (žr. 5.3 skyrių). Remdesiviro nėštumo metu vartoti negalima, nebent moters klinikinė būklė yra tokia, kad ją būtina gydyti.

Vaisingos moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo metu.

Žindymas

Nežinoma, ar remdesiviras išsiskiria į motinos pieną arba daro poveikį žindomam kūdikiui ar pieno gamybai.

Atliekant tyrimus su gyvūnais, nukleozidų analogo metabolito GS-441524 rasta remdesiviro gavusių žiurkių žindomų žiurkiukų kraujyje. Todėl galima daryti prielaidą, kad remdesiviras ir (arba) metabolitai išsiskiria į žindančių gyvūnų pieną.

Dėl galimo viruso perdavimo SARS-CoV-2 neigiamiems kūdikiams ir nepageidaujamų šio vaistinio preparato reakcijų žindomiems kūdikiams reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti / susilaikyti nuo gydymo remdesiviru atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą moteriai.

Vaisingumas

Duomenų apie remdesiviro poveikį žmonių vaisingumui nėra. Remdesiviro skyrimas neturėjo įtakos žiurkių patinų poravimuisi ir vaisingumui. Tačiau buvo pastebėta, kad sumažėjo žiurkių patelių vaisingumas (žr. 5.3 skyrių). Reikšmė žmonėms nežinoma.

4.7     Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Manoma, kad remdesiviras šių gebėjimų neveikia arba veikia nereikšmingai.

4.8     Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje yra dažniausia nepageidaujama reakcija sveikiems savanoriams (14 %). Dažniausia nepageidaujama reakcija COVID-19 sergantiems pacientams yra pykinimas (4 %).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos 2 lentelėje pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki < 1/1 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

2 lentelė.     Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje

*Pranešta po vaistinio preparato pateikimo į rinką, paprastai normalizuojasi per 4 dienas po paskutinio remdesiviro pavartojimo be papildomos intervencijos

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Padidėjęs transaminazių aktyvumas

Remdesivirą vartojusių sveikų savanorių tyrimuose ALT, aspartataminotransferazės (AST) arba abiejų aktyvumo padidėjimas kraujyje buvo 1 laipsnio (10 %) arba 2 laipsnio (4 %). Atsitiktinių imčių, dvigubai koduoto, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo su COVID-19 sergančiais pacientais (NIAID ACTT-1) metu bet kokio laipsnio (≥ 1,25 × viršutinė normos riba (VNR)) laboratorinių rodiklių pokyčiai, kai nustatomas padidėjęs AST ir padidėjęs ALT aktyvumas, pasireiškė atitinkamai 33 % ir 32 % remdesivirą vartojusių pacientų, palyginti su 44 % ir 43 % placebą vartojusių pacientų. ≥ 3 laipsnio (≥ 5,0 × VNR) laboratorinių rodiklių pokyčiai, kai nustatomas padidėjęs AST ir padidėjęs ALT aktyvumas, pasireiškė atitinkamai 6 % ir 3 % remdesivirą vartojusių pacientų, palyginti su 8 % ir 6 % placebą vartojusių pacientų. Atliekant atsitiktinių imčių, atvirą daugiacentrį klinikinį tyrimą (tyrimą GS-US-540-5773) su sunkia COVID-19 forma sergančiais hospitalizuotais pacientais, kuriems buvo skiriamas remdesiviras 5 (n = 200) arba 10 dienų (n = 197), bet kokio laipsnio laboratorinių tyrimų pokyčiai – padidėjęs AST aktyvumas ir padidėjęs ALT aktyvumas kraujyje – buvo nustatyti atitinkamai 40 % ir 42 % pacientų, kurie vartojo remdesivirą. ≥ 3 laipsnio laboratorinių tyrimų pokyčiai – padidėjęs AST aktyvumas ir padidėjęs ALT aktyvumas kraujyje – buvo nustatyti 7 % remdesivirą vartojusių pacientų. Atliekant atsitiktinių imčių, atvirą daugiacentrį klinikinį tyrimą (tyrimą GS-US-540-5774) su vidutinio sunkumo COVID-19 forma sergančiais hospitalizuotais pacientais, kuriems buvo skiriamas remdesiviras 5 (n = 191) arba 10 dienų (n = 193), lyginant su standartiniu gydymu (n = 200), bet kokio laipsnio laboratorinių tyrimų pokyčiai – padidėjęs AST aktyvumas ir padidėjęs ALT aktyvumas kraujyje – buvo nustatyti atitinkamai 32 % ir 33 % pacientų, kurie vartojo remdesivirą, palyginti su atitinkamai 33 % ir 39 % standartinį gydymą gavusių pacientų. ≥ 3 laipsnio laboratorinių tyrimų pokyčiai – padidėjęs AST aktyvumas ir padidėjęs ALT aktyvumas kraujyje – buvo nustatyti atitinkamai 2 % ir 3 % remdesivirą vartojusių pacientų, palyginti su atitinkamai 6 % ir 8 % standartinį gydymą gavusių pacientų.

Pailgėjęs protrombino laikas

Atliekant COVID-19 sergančių pacientų tyrimą (NIAID ACTT-1), pailgėjęs protrombino laikas arba padidėjęs TNS (daugiausia 1–2 laipsnio) remdesivirą vartojusiems tiriamiesiems buvo nustatyti dažniau negu vartojusiems placebą, o kraujavimo reiškinių dažnio skirtumų šiose dviejose grupėse nenustatyta. Jei reikalinga klinikiniu požiūriu, remdesivirą vartojantiems pacientams reikia dažnai tirti protrombino laiką. Tyrimo GS-US-540-9012 metu pailgėjusio protrombino laiko arba padidėjusio TNS atvejų dažnis remdesiviru gydytiems pacientams buvo panašus kaip ir vartojusiems placebą.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt).

4.9     Perdozavimas

Remdesiviro perdozavimo gydymą turi sudaryti bendrosios palaikomosios priemonės, įskaitant gyvybinių funkcijų rodiklių ir paciento klinikinės būklės stebėseną. Specifinio priešnuodžio perdozavus remdesiviro nėra.

5.       FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1     Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antivirusiniai vaistiniai preparatai sisteminiam vartojimui, tiesiogiai virusą veikiantys preparatai, ATC kodas – J05AB16.

Veikimo mechanizmas

Remdesiviras yra adenozino nukleotido provaistas, metabolizuojamas šeimininko ląstelėse, susidarant farmakologiškai aktyviam nukleozido trifosfato metabolitui. Remdesiviro trifosfatas veikia kaip adenozino trifosfato (ATP) analogas ir konkuruoja su natūraliu ATP substratu dėl SARS-CoV-2 nuo RNR priklausomos RNR polimerazės įtraukimo į besiformuojančias RNR grandines, todėl viruso RNR replikacijos metu įvyksta uždelsta grandinės terminacija. Papildomą mechanizmą sudaro tai, kad remdesiviro trifosfatas, prisijungęs prie viruso informacinės RNR, irgi gali slopinti viruso RNR sintezę, nes nuskaitymas, dalyvaujant viruso polimerazei, gali vykti, kai yra didesnė nukleotidų koncentracija. Kai remdesiviro nukleotidas prisijungia prie viruso informacinės RNR, sumažėja atitinkamų natūralių nukleotidų prisijungimo efektyvumas, taigi slopinama RNR sintezė.

Antivirusinis aktyvumas

Remdesiviras pademonstravo in vitro aktyvumą prieš klinikinę SARS-CoV-2 atrinktą padermę, tiriant pirminėse žmogaus kvėpavimo takų epitelio ląstelėse: po 48 valandų gydymo 50 % veiksminga koncentracija (EC50) buvo 9,9 nM. Remdesiviras slopino SARS-CoV-2 replikaciją vientisose žmogaus plaučių epitelio ląstelių linijose Calu-3 ir A549-hACE2; atitinkamai EC50 vertė buvo 280 nM po 72 gydymo valandų ir 115 nM po 48 gydymo valandų. Remdesiviro EC50 prieš SARS-CoV-2 vertės Vero ląstelėse po gydymo praėjus 24 valandoms buvo 137 nM, o praėjus 48 valandoms – 750 nM.

Remdesiviro antivirusinį aktyvumą nuo dozės priklausančiu dėsningumu mažino chlorokvino fosfatas, kai šie abu vaistai, esant kliniškai reikšmingoms koncentracijoms, buvo kartu inkubuojami HEp-2 ląstelėse, apkrėstose respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Chlorokvino fosfato koncentracijai didėjant, buvo stebimos didesnės remdesiviro EC50 vertės. Didėjant chlorokvino fosfato koncentracijai mažėjo remdesiviro trifosfato susidarymas A549-hACE2, HEp-2 ir normaliose žmogaus bronchų epitelio ląstelėse.

Remiantis tyrimais in vitro, remdesiviro antivirusinis aktyvumas prieš atrinktas klinikines SARS-CoV-2 padermes, viruso polimerazėje turinčias P323L pakaitą, įskaitant alfa (B.1.1.7), beta (B.1.351), gama (P.1) ir delta (B.1.617.2), išliko panašus (pakito ≤ 1,5 karto), palyginti su ankstesne SARS-CoV-2 atmaina (A atmaina), kaip nustatyta N proteino ELISA tyrimu ir pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė.     Remdesiviro antivirusinis aktyvumas prieš atrinktas klinikines SARS-CoV-2 padermes

a      Pokytis kartais: ≤ 1,5 laikomas nereikšmingu. Ištyrus visas atmainas, jautrumo sumažėjimo nenustatyta.

Atsparumas

Klinikinių duomenų apie SARS-CoV-2 atsparumo remdesivirui išsivystymą nėra.

Ląstelių kultūroje buvo atrinktos SARS-CoV-2 padermės, kurioms būdingas sumažėjęs jautrumas remdesivirui. Atrinkus vieną padermę, turinčią pirminį remdesiviro nukleozidą GS-441524, atsirado virusų telkiniai, kuriems nuo RNR priklausomoje RNR polimerazėje nustatyti aminorūgščių pakaitų deriniai ties V166A, N198S, S759A, V792I, C799F ir C799R, ir dėl to EC50 pasikeitė nuo 2,7 iki 10,4 karto. Atskirai įvedus pakaitas į nemutavusio („laukinio“) tipo rekombinantinį virusą vietos mutagenezės metodu, buvo pastebėtas 1,7–3,5 karto sumažėjęs jautrumas remdesivirui. Antroje atrankoje, atliktoje su remdesiviru, naudojant atrinktą SARS-CoV-2 padermę, turinčią P323L pakaitą viruso polimerazėje, ties V166L atsirado viena amino rūgšties pakaita. Rekombinantiniams virusams, turintiems pakaitas tik ties P323L arba kartu ties P323L+V166L, buvo nustatytas atitinkamai 1,3 ir 1,5 karto pakitęs jautrumas remdesivirui.

Atsparumo remdesivirui ląstelių kultūroje profilio analizės metu, naudojant graužikų CoV pelių hepatito virusą, viruso nuo RNR priklausomoje RNR polimerazėje (konservatyviose CoV liekanose) nustatytos 2 pakaitos (F476L ir V553L), kurios lėmė 5,6 karto mažesnį jautrumą remdesivirui. Atitinkamas pakaitas (F480L ir V557L) įvedus į SARS-CoV, jautrumas remdesivirui ląstelių kultūroje sumažėjo 6 kartus, o SARS-CoV patogenezė pelių modelyje susilpnėjo. Atskirai įvedus pakaitas į SARS-CoV-2 rekombinantinį virusą, kiekviena iš atitinkamų pakaitų ties F480L ir V557L 2 kartus sumažino jautrumą remdesivirui.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

COVID-19 sergančių pacientų klinikiniai tyrimai

NIAID ACTT-1 tyrimas (CO-US-540-5776)
Atliekant atsitiktinių imčių, dvigubai koduotą, placebu kontroliuojamą klinikinį tyrimą, vertintas remdesiviro skyrimo hospitalizuotiems suaugusiems pacientams, sergantiems COVID-19, ligai apėmus apatinius kvėpavimo takus, režimas, kai 1 dieną jiems buvo skirta 200 mg remdesiviro kartą per parą, o po to – iki 9 dienų po 100 mg remdesiviro kartą per parą (iš viso iki 10 dienų leidžiant į veną). Į tyrimą įtraukti 1 062 hospitalizuoti pacientai: 159 (15 %) pacientai, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo liga (15 % abiejose gydymo grupėse) ir 903 (85 %) pacientai, sergantys sunkia liga (85 % abiejose gydymo grupėse). Lengva arba vidutinio sunkumo liga buvo apibrėžiama kaip SpO₂ > 94 % ir kvėpavimo dažnis < 24 įkvėpimai per minutę be deguonies terapijos; sunki liga buvo apibrėžiama kaip SpO₂ ≤ 94 % patalpos ore, kvėpavimo dažnis ≥ 24 įkvėpimai per minutę ir reikalingas deguonis arba dirbtinė plaučių ventiliacija. Dirbtinė plaučių ventiliacija ir (arba) ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO) buvo taikyta iš viso 285 pacientams (26,8 %) (n = 131 vartojo remdesivirą). Pacientai buvo atsitiktinių imčių būdu santykiu 1:1 suskirstyti vartoti remdesivirą (n = 541) arba placebą (n = 521) su pagal standartinę sveikatos priežiūros tvarką teikiamu gydymu, stratifikuojant pagal ligos sunkumą įtraukimo metu.

Tyrimo pradžioje vidutinis amžius buvo 59 metai, 36 % pacientų buvo 65 metų arba vyresni. Šešiasdešimt keturi procentai buvo vyrai, 53 % buvo baltaodžiai, 21 % buvo juodaodžiai, 13 % – azijiečiai. Dažniausios gretutinės ligos buvo hipertenzija (51 %), nutukimas (45 %) ir 2 tipo cukrinis diabetas (31 %); gretutinių ligų pasiskirstymas abiejose gydymo grupėse buvo panašus.

Maždaug 38,4 % (208/541) pacientų gavo 10 dienų gydymo remdesiviru kursą.

Pirminė klinikinė vertinamoji baigtis buvo laikas iki pasveikimo per 29 dienas po randomizavimo, apibrėžtas arba kaip išrašymas iš ligoninės (su veiklos apribojimais arba be apribojimų ir su poreikiu namie gauti deguonį arba be tokio poreikio), arba kaip buvimas ligoninėje, tačiau jau apsieinant be deguonies terapijos ir be nuolatinės sveikatos priežiūros. Remdesiviro grupėje laiko iki pasveikimo mediana bendroje populiacijoje buvo 10 dienų, palyginti su 15 dienų placebo grupėje (pasveikimo greičio santykis buvo 1,29; [95 % PI 1,12–1,49], p < 0,001).

Stratifikuotiems pacientams, kuriems įtraukimo į tyrimą metu diagnozuota lengva arba vidutinio sunkumo liga (n = 159), skirtumų tarp laiko iki pasveikimo nenustatyta. Remdesiviro grupėje laiko iki pasveikimo mediana buvo 5 dienos, o placebo grupėje – 7 dienos (pasveikimo dažnių santykis 1,10; [95 % PI 0,8–1,53]); 15 dieną pagerėjimo šansai pagal rangų skalę remdesiviro grupėje, palyginti su placebo grupe, buvo tokie: šansų santykis 1,2 [95 % PI 0,7–2,2, p = 0,562].

Pacientų, kurie įtraukimo į tyrimą metu sirgo sunkia liga (n = 903), laiko iki pasveikimo mediana remdesiviro grupėje buvo 12 dienų, palyginti su 19 dienų placebo grupėje (pasveikimo dažnių santykis 1,34 [95 % PI 1,14–1,58]; p < 0,001); 15 dieną pagerėjimo šansai pagal rangų skalę remdesiviro grupėje, palyginti su placebo grupe, buvo tokie: šansų santykis 1,6 [95 % PI 1,3–2,0].

Apskritai 15 dieną pagerėjimo šansai pagal rangų skalę remdesiviro grupėje, palyginti su placebo grupe, buvo didesni (šansų santykis 1,6; [95 % PI 1,3–1,9], p < 0,001).

Bendrojoje populiacijoje remdesiviro grupėje mirštamumas iki 29 dienos buvo 11,6 %, palyginti su 15,4 % placebo grupėje (rizikos santykis 0,73; [95 % PI 0,52–1,03]; p = 0,07). Mirštamumo iki 29 dienos post-hoc analizė pagal rangų skalę pateikta 3 lentelėje.

4 lentelė.     Mirštamumas iki 29 dienos pagal rangų skalę^a atliekant pradinį vertinimą – tyrimas NIAID ACTT-1

a Iš anksto nenumatyta analizė.

b Pagal rangų skalę atliekant pradinį vertinimą įvardytų pogrupių rizikos santykis yra apskaičiuotas pagal nestratifikuotos Cox proporcinės rizikos modelius.

Tyrimas GS-US-540-5773, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys sunkia COVID-19 
Atliekant atsitiktinių imčių, atvirą, daugiacentrį klinikinį tyrimą (tyrimą 5773) su 12 metų ir vyresniais pacientais, sirgusiais patvirtinta SARS-CoV-2 infekcija, kuriems buvo nustatytas ≤ 94 % prisotinimas deguonimi, kvėpuojant patalpos orą, ir rentgeno tyrimu patvirtinta pneumonija, buvo lyginama 200 pacientų, kurie 5 dienas vartojo remdesivirą, su 197 pacientais, kurie 10 dienų vartojo remdesivirą. Visiems pacientams 1 dieną buvo skiriama po 200 mg, o kitas dienas – po 100 mg remdesiviro kartą per parą, kartu taikant standartinę sveikatos priežiūrą. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo klinikinė būklė 14 dieną pagal 7 balų rangų skalę, kurioje atsižvelgta į įvairius kriterijus nuo išrašymo iš ligoninės iki padidėjusio prisotinimo deguonimi ir nuo plaučių ventiliacijos iki mirties.

Pacientų, kurie atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti 10 dienų gydymo remdesiviru kursui, palyginti su atrinktais 5 dienų gydymo kursui, būklės pagerėjimo iki 14 dienos šansai buvo 0,67 (šansų santykis); [95 % PI 0,46–0,98]. Šiame tyrime buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas tyrimo pradžioje įvertintos klinikinės būklės proporcijų neatitikimas. Tyrimo pradžioje koregavus skirtumus tarp dviejų grupių, pagerėjimo šansai iki 14 dienos buvo 0,75 (šansų santykis); [95 % PI 0,51–1,12]). Be to, tyrimo pradžioje koregavus skirtumus tarp grupių, statistiškai reikšmingų pasveikimo dažnių ar mirštamumo dažnių skirtumų tarp 5 dienų gydymo ir 10 dienų gydymo grupių nenustatyta. Mirštamumas dėl bet kokių priežasčių iki 28 dienos 5 dienų gydymo ir 10 dienų gydymo grupėse buvo atitinkamai 12 % ir 14 %.

Tyrimas GS-US-540-9012, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys patvirtinta COVID-19 liga, ir kuriems buvo padidėjusi ligos progresavimo rizika
Buvo atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas, daugiacentris klinikinis tyrimas, skirtas įvertinti ambulatorinį gydymą remdesiviru 562 suaugusiems pacientams, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 liga ir bent vienas ligos progresavimo iki hospitalizacijos rizikos veiksnys. Ligos progresavimo rizikos veiksniai buvo šie: ≥ 60 metų amžius, lėtinė plaučių liga, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių arba galvos smegenų kraujagyslių liga, cukrinis diabetas, nutukimas, sutrikusio imuniteto būklė, lėtinė lengva arba vidutinio sunkumo inkstų liga, lėtinė kepenų liga, esamas vėžys arba, pjautuvo pavidalo ląstelių anemija. Vakcinuotiems pacientams nebuvo leidžiama dalyvauti tyrime. Pradinė serologinė pacientų būklė nebuvo žinoma.

Pacientai, kurie buvo gydomi remdesiviru, 1 parą jo vartojo 200 mg, o kitas paras – po 100 mg kartą per parą, ir intraveninė terapija iš viso jiems buvo taikoma 3 paras. Pacientai buvo atsitiktinių imčių būdu suskirstyti santykiu 1:1 bei stratifikuoti pagal gyvenimą kvalifikuotoje slaugos įstaigoje (taip arba ne), amžių (< 60 metų arba ≥ 60 metų) ir regioną (JAV arba ne JAV) vartoti remdesivirą (n = 279) arba placebą (n = 283), kartu taikant standartinę priežiūrą.

Tyrimo pradžioje amžiaus vidurkis buvo 50 metų (30 % pacientų buvo 60 metų arba vyresni); 52 % buvo vyrai, 80 % buvo baltaodžiai, 8 % juodaodžiai, 2 % azijiečiai, 44 % ispanų arba Lotynų Amerikos kilmės; kūno masės indekso mediana buvo 30,7 kg/m2. Dažniausios gretutinės ligos buvo cukrinis diabetas (62 %), nutukimas (56 %) ir hipertenzija (48 %). Simptomų trukmės iki gydymo mediana (Q1, Q3) buvo 5 (3, 6) dienos; virusų kiekio mediana tyrimo pradžioje buvo 6,3 log10 kopijų/ml. Tyrimo pradžioje demografiniai ir ligos ypatumai buvo proporcingai pasiskirstę remdesiviro ir placebo vartojimo grupėse.

Pagrindinė (pirminė) vertinamoji baigtis buvo pacientų dalis, kuriai dėl COVID-19 ligos prireikė hospitalizacijos (tai apibūdinama kaip ne trumpesnė nei 24 valandų intensyvi terapija), arba mirštamumas iki 28 paros dėl bet kokios priežasties. Reiškiniai (hospitalizacija dėl COVID-19 ligos arba mirštamumas iki 28 paros dėl bet kokios priežasties) registruoti 2 (0,7 %) remdesiviru gydytiems pacientams, palyginti su 15 (5,3 %) pacientų, tuo pačiu metu atrinktų vartoti placebą, ir tai rodo 87 % sumažėjusią hospitalizaciją dėl COVID-19 ligos ir mirštamumą dėl bet kokių priežasčių (rizikos santykis 0,134 [95 % PI, nuo 0,031 iki 0,586]; p = 0,0076). Absoliuti rizika sumažėjo 4,6 % (95 % PI, nuo 1,8 % iki 7,5 %). Iki 28 paros nebuvo nė vieno mirties atvejo.

QT
Turimi ikiklinikiniai ir klinikiniai duomenys nerodo QT intervalo pailgėjimo rizikos, tačiau QT intervalo pailgėjimas žmonėms nėra iki galo įvertintas.

Šio vaistinio preparato registracija yra sąlyginė. Tai reiškia, kad laukiama tolesnių duomenų apie šį vaistinį preparatą. Europos vaistų agentūra bent kartą per metus peržiūrės naują informaciją apie šį vaistinį preparatą ir prireikus atnaujins šią PCS.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti remdesiviro tyrimų su vienu ar daugiau vaikų populiacijos pogrupių duomenis (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 ir 5.2 skyriuose).

5.2     Farmakokinetinės savybės

Remdesiviro farmakokinetinės savybės tirtos su sveikais savanoriais. Nėra farmakokinetikos duomenų pacientų, sergančių COVID-19, organizmuose.

Absorbcija

Remdesiviro ir vyraujančio kraujotakos sistemoje esančio metabolito GS-441524 farmakokinetinės savybės vertintos sveikiems suaugusiems tiriamiesiems. Suleidus į veną pagal remdesiviro suaugusiųjų dozavimo schemą, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje nustatyta infuzijos pabaigoje, nepriklausomai nuo dozės dydžio, o paskui sparčiai mažėjo (pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 1 valanda). Didžiausia GS-441524 koncentracija plazmoje buvo nustatyta atitinkamai praėjus 1,5– 2,00 val. nuo 30 minučių infuzijos pradžios.

Pasiskirstymas

Maždaug 93 % remdesiviro susijungia su plazmos baltymais (ex-vivo duomenys), o laisvoji frakcija sudaro nuo 6,4 % iki 7,4 %. Kai koncentracija yra nuo 1 iki 10 μM, jungimasis nuo jos nepriklauso, ir nėra akivaizdžių remdesiviro įsotinimo įrodymų. Sveikiems tiriamiesiems pavartojus vienkartinę 150 mg [¹⁴C]-remdesiviro dozę, po 15 minučių nuo infuzijos pradžios ¹⁴C radioaktyvumo santykis kraujyje ir plazmoje buvo maždaug 0,68, laikui bėgant šis santykis didėjo ir po 5 valandų pasiekė 1,0 – tai rodo diferencinį remdesiviro ir jo metabolitų pasiskirstymą kraujo plazmoje ar ląsteliniuose komponentuose.

Biotransformacija

Remdesiviras ekstensyviai metabolizuojamas į farmakologiškai aktyvų nukleozidų analogą trifosfatą GS-443902 (susidaro ląstelių viduje). Metabolinės aktyvacijos metu įvyksta esterazių vykdoma hidrolizė, kuri lemia tarpinio metabolito GS-704277 susidarymą. Dėl fosforamidato skilimo, po kurio vyksta fosforilinimas, susidaro aktyvusis trifosfatas GS-443902. Dėl visų fosforilintų metabolitų defosforilinimo gali susidaryti nukleozidų metabolitas GS-441524, kuris pats nėra efektyviai pakartotinai fosforilinamas. Dėl remdesiviro ir (arba) jo metabolitų decianavimo bei tolimesnės konversijos tarpininkaujant mediatoriui rodanezei susidaro tiocianato anijonų. Tiocianato koncentracija žmogaus plazmoje, išmatuota pavartojus 100 mg ir 200 mg remdesiviro, buvo reikšmingai mažesnė už endogeninę.

Eliminacija

Suleidus vienkartinę 150 mg [¹⁴C] remdesiviro dozę į veną, buvo pašalinta vidutiniškai 92 % visos dozės, iš šio kiekio maždaug 74 % ir 18 % pasišalino atitinkamai su šlapimu ir išmatomis.
Remdesiviro dozės didžiąją dalį, kuri pasišalino su šlapimu, sudarė GS-441524 (49 %), tuo tarpu 10 % dozės pasišalino remdesiviro pavidalu. Šie duomenys rodo, kad GS-441524 šalinimas per inkstus yra pagrindinis jo eliminacijos būdas. Remdesiviro ir GS-441524 galutinio pusinės eliminacijos laiko mediana atitinkamai buvo maždaug 1 ir 27 valandos.

Kitos ypatingos populiacijos

Lytis, rasė ir amžius
Nuo lyties, rasės ir amžiaus priklausomi farmakokinetikos skirtumai nevertinti.

Vaikai
Vaikų farmakokinetika nevertinta.

Sutrikusi inkstų funkcija
Remdesiviro ir GS-441524 farmakokinetika esant inkstų funkcijos sutrikimui nevertinta. Nepakitęs remdesiviras nėra šalinamas su šlapimu reikšmingais kiekiais, tačiau jo pagrindinis metabolitas GS-441524 yra šalinamas per inkstus, ir šio metabolito koncentracija plazmoje teoriškai gali padidėti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Pagalbinė medžiaga betadekso sulfobutilo eterio natrio druska šalinama per inkstus ir kaupiasi pacientų, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, organizme. Veklury negalima skirti pacientams, kurių aGFG < 30 ml/min.

Sutrikusi kepenų funkcija
Remdesiviro ir GS-441524 farmakokinetika esant kepenų funkcijos sutrikimui nevertinta. Kepenų vaidmuo remdesiviro metabolizme nežinomas.

Sąveika
Galima remdesiviro, kaip neigiamą poveikį patiriančio vaistinio preparato, sąveika hidrolizės mechanizmo slopinimo (esterazės) atžvilgiu netirta. Kliniškai reikšmingos sąveikos rizika nežinoma.

Remdesiviras slopino CYP3A4 in vitro (žr. 4.5 skyrių). Esant fiziologiškai reikšmingoms koncentracijoms (susidarius pusiausvyrinei koncentracijai), remdesiviras arba jo metabolitai GS-441524 ir GS-704277 neslopino CYP1A2, 2B6, 2C8, 2C9, 2C19 ir 2D6 in vitro. Tačiau pirmąją vartojimo parą remdesiviras gali laikinai slopinti CYP2B6, 2C8, 2C9 ir 2D6. Šio slopinimo klinikinė reikšmė netirta. Remdesiviro gebėjimas priklausomai nuo laiko slopinti CYP450 fermentus netirtas.

Remdesiviras in vitro veikė kaip CYP1A2 ir galbūt CYP3A4, bet ne CYP2B6, induktorius (žr. 4.5 skyrių).

In vitro duomenys nerodo, kad remdesiviras ar jo metabolitai GS-441524 ir GS-704277 kliniškai reikšmingai slopintų UGT1A1, 1A3, 1A4, 1A6, 1A9 arba 2B7.

Remdesiviras slopino OATP1B1 ir OATP1B3 in vitro (žr. 4.5 skyrių). Nėra duomenų apie tai, ar remdesiviras slopina OAT1, OAT3 arba OCT2.

Esant fiziologiškai reikšmingoms koncentracijoms, remdesiviras ir jo metabolitai neslopino P-gp ir BCRP in vitro.

5.3     Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas
Remdesiviro leidžiant į veną (lėtu bolus) Rhesus rūšies beždžionėms ir žiurkėms, po trumpų gydymo laikotarpių pasireiškė sunkus toksinis poveikis inkstams. Rhesus rūšies beždžionių patinams leidžiant 5, 10 ir 20 mg/kg per parą dozes 7 paras, visais dozės lygiais padidėjo vidutinis šlapalo ir vidutinis kreatinino kiekis, atsirado inkstų kanalėlių atrofija ir bazofilija bei pažeidimai, o vienas gyvūnas, kuriam buvo leidžiamos 20 mg/kg per parą dozės, netikėtai nugaišo. Žiurkėms iki 4 savaičių leidžiant > 3 mg/kg per parą dozes, nustatyta inkstų pažeidimo ir (arba) disfunkcijos požymių. Remdesiviro vyraujančio kraujotakos sistemoje esančio metabolito (GS-441524) sisteminė ekspozicija (AUC) buvo 0,1 karto (beždžionėms leidžiant 5 mg/kg per parą dozę) ir 0,3 karto (žiurkėms leidžiant 3 mg/kg per parą dozę) didesnė nei ekspozicija žmogui, į veną suleidus žmogui rekomenduojamą dozę (ŽRD).

Kancerogeniškumas
Ilgalaikių tyrimų su gyvūnais, skirtų įvertinti remdesiviro kancerogeninį potencialą, neatlikta.

Mutageniškumas
Remdesiviras nebuvo genotoksiškas tyrimų metu, įskaitant bakterijų mutageniškumo, chromosomų aberacijų tyrimus, naudojant žmogaus periferinio kraujo limfocitus, ir in vivo mikrobranduolių tyrimus su žiurkėmis.

Toksinis poveikis reprodukcijai
Žiurkių patelėms nustatytas geltonkūnio, įsitvirtinimo vietų skaičiaus ir gyvybingų embrionų skaičiaus sumažėjimas, kai kasdien buvo leidžiama sistemiškai toksiška remdesiviro dozė (10 mg/kg per parą) 14 dienų iki poravimosi ir apvaisinimo metu; vyraujančio kraujotakos sistemoje esančio metabolito (GS-441524) ekspozicija buvo 1,3 karto didesnė nei ekspozicija žmogui, skiriant ŽRD. Skiriant tokią dozę, įtakos patelių reprodukcinei funkcijai (poravimuisi, vaisingumui ir apvaisinimui) nebuvo.

Remdesiviras nedarė jokio neigiamo poveikio embriono ir vaisiaus vystymuisi, leidžiant vaikingoms žiurkių ir triušių patelėms, kai remdesiviro vyraujančio kraujotakos sistemoje esančio metabolito (GS-441524) sisteminė ekspozicija (AUC) buvo iki 4 kartų didesnė nei ekspozicija žmogui, skiriant ŽRD.

Nenustatyta jokio nepageidaujamo poveikio žiurkiukų vystymuisi iki atsivedimo ir po atsivedimo, kai remdesiviro vyraujančio kraujotakos sistemoje esančio metabolito (GS-441524) sisteminė ekspozicija (AUC) buvo panaši į ekspoziciją žmogui, skiriant ŽRD.

6.       FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1     Pagalbinių medžiagų sąrašas

Betadekso sulfobutilo eterio natrio druska

Vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti) (E507)

Natrio hidroksidas (pH koreguoti) (E524)

6.2     Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti arba lašinti vienu metu per tą patį kateterį su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3     Tinkamumo laikas

Neatidaryti flakonai

3 metai

Paruoštas ir praskiestas infuzinis tirpalas

Praskiestą remdesiviro infuzinį tirpalą laikyti ne ilgiau kaip 24 valandas žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje arba 48 valandas šaldytuve (2 °C – 8 °C).

6.4     Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Paruošto ir praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5     Talpyklės pobūdis ir jos turinys

I tipo skaidraus stiklo flakonas, elastomerinis uždoris ir aliuminio gaubtelis su nuplėšiamu dangteliu.

Pakuotės dydis: 1 flakonas

6.6     Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Paruoškite infuzinį tirpalą aseptinėmis sąlygomis tą pačią dieną, kai jis bus vartojamas. Remdesivirą prieš vartojimą reikia apžiūrėti, jei tirpalo ir talpyklės būklė leidžia tai padaryti, ar nėra kietųjų dalelių ir ar nepakitusi tirpalo spalva. Jei tai pastebėtumėte, tirpalą reikia sunaikinti ir paruošti naują.

Remdesivirą reikia paruošti įleidžiant 19 ml sterilaus injekcinio vandens ir praskiesti 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu, tada suleisti į veną atliekant 30–120 minučių trukmės infuziją.

Remdesiviro infuzinio tirpalo ruošimas

Ruošimas
Išimkite iš saugyklos reikiamą kiekį vienkartinių flakonų. Kiekvienam flakonui:

• Aseptiniu būdu paruoškite remdesiviro miltelių infuzinio tirpalo koncentratą, įleisdami 19 ml sterilaus injekcinio vandens, kiekvienam flakonui naudodami tinkamo dydžio švirkštą ir adatą. ◦ Išmeskite flakoną, jei vakuumas neįtraukia sterilaus injekcinio vandens į flakoną.
• Naudokite tik sterilų injekcinį vandenį, kad ištirpintumėte remdesiviro miltelius.
• Nedelsdami 30 sekundžių purtykite flakoną.
• Leiskite flakono turiniui 2–3 minutes nusistovėti. Turite gauti skaidrų tirpalą.
• Jei flakono turinys nevisiškai ištirpęs, flakoną dar kartą papurtykite 30 sekundžių ir leiskite turiniui nusistovėti 2–3 minutes. Jei reikia, kartokite šią procedūrą, kol flakono turinys visiškai ištirps.
• Apžiūrėkite flakoną ir įsitikinkite, kad talpyklės dangtelis yra be defektų, o tirpale nėra kietųjų dalelių.
• Paruošę iškart praskieskite.

Skiedimas
Reikia pasirūpinti, kad vaistinio preparato netyčia neužkrėstumėte mikroorganizmais. Kadangi šiame preparate nėra konservantų ar bakteriostatinių medžiagų, galutinį parenterinį tirpalą reikia ruošti aseptinėmis sąlygomis. Rekomenduojama, kai įmanoma, vartoti iškart po paruošimo.

• Remdamiesi 5 lentele, nustatykite 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo tūrį, kurį reikia ištraukti iš infuzijos maišelio.

5 lentelė. Rekomenduojamos skiedimo instrukcijos – paruoštas koncentratas iš remdesiviro miltelių infuzinio tirpalo koncentratui

PASTABA: 100 ml tūris skirtas pacientams, kuriems skysčiai yra smarkiai ribojami, pvz., sergantiems ūminiu respiracinio distreso sindromu arba inkstų nepakankamumu.

• Ištraukite ir išmeskite reikiamą 5 lentelėje nurodytą natrio chlorido 9 mg/ml tirpalo tūrį iš maišelio, naudodami tinkamo dydžio švirkštą ir adatą.
• Ištraukite 5 lentelėje nurodytą reikiamą paruošto remdesiviro tūrį, naudodami tinkamo dydžio švirkštą. Išmeskite remdesiviro flakone likusią nepanaudotą dalį.
• Į pasirinktą infuzijos maišelį perkelkite reikiamą paruošto remdesiviro tūrį.
• 20 kartų atsargiai apverskite maišelį, kad jame esantis tirpalas susimaišytų.
• Paruoštas tirpalas yra stabilus 24 valandas kambario temperatūroje (20 °C – 25 °C) arba 48 valandas šaldytuve (2 °C – 8 °C).

Infuzijai pasibaigus, praplaukite bent 30 ml natrio chlorido 9 mg/ml tirpalo.

Atliekų tvarkymas
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.       REGISTRUOTOJAS

Gilead Sciences Ireland UC

Carrigtohill

County Cork, T45 DP77

Airija

8.       REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/20/1459/002

9.       REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2020 m. liepos 3 d.

Paskutinio perregistravimo data 2022 m. balandžio. 12 d.

10.     TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2022 m. balandžio mėn.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

Prireikus daugiau informacijos apie šį medicinos produktą, kreipkitės į „Gilead Sciences“.